Apleidau šitą savo žaisliuką. Taip, šitas dienoraštis - žaislas, ir tegu neįsižeidžia tie, kurie užsuka mano paistalų paskaityti, žaislai - dalykas rimtas, nėr čia ko į juos niekinamai žiūrėti. Pavyzdžiui, šuniukai, kandžiodami vienas kitam ausis, žaidžia hierarchiją, vaikai, prausdami lėles - būsimą (arba ne) šeimą, o ką gi čia žaidžiu aš? Jei discipliną, tai jau seniai šį žaidimą pralošiau, nes pasižadėjimai sau, kaip dažnai įkelsiu naujus įrašus dar niekad nebuvo išpildyti. Tai gal populiarumą? Same story, ką jau čia padarysi. Bet dar neištryniau dienoraščio, nemečiau viso šito reikalo, reiškia, man jis kažkam reikalingas. Bus matyt.
O jei čia žaidimas, tai kas tada tie svečiai, kurie čia mane aplanko? Komandos nariai? Priešininkų žaidėjai? Teisėjai? Šiuo metu man JŪS - renkami taškai, mano balai, ir kiekvienas malonus komentaras - pliusas švieslentėje, kad einu į tą pusę. Svarbiausia žaidimo dalis.
2010-04-07
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą