Pastebėjau, kad vis dar populiarūs kūriniai, kuriose naivi ir tyra mergina įsimyli niekšą. Žinoma, jis irgi įsimyli ją, dėl jos atsispiria savo tamsiai prigimčiai ir viskas daugiau mažiau baigiasi laimingai. Kurgi ne. Gyvenime, deja, taip praktiškai nebūna, tik vis atsiranda šia iliuzija susiviliojusių merginų, kurios įsimyli beviltiškus bjaurybes ir tiki, kad pajėgs juos išgelbėti savo meile. Paauglės skaito romanus apie vampyrus, o vėliau teka už saldžiabalsių mušeikų. Kartais jie netgi nebūna saldžiabalsiai. Ir galbūt nereikėtų tuo stebėtis, nes vienintelė jėga, kuri kada nors buvo prieinama moteriai, buvo jos tyrumas. Moteriai niekada nebuva galima būti protingai, išmintingai, patyrusiai ar stipriai. Ji tegalėjo būti nesutepta išmanymo, naivi ir trapi, kaip stiklo burbulas, jaukiai gulintis šilku išmuštoje dėžutėje. Tik kaspinėliai ir kačiukai, karolėliai ir lėlytės, ir žinoma, romanas apie niekšą. O kaipgi kitaip – jei vienintelė turima jėga yra tyrumas, jis privalo kam nors pasitarnauti, nes anoks čia turtas, jei jo niekam nereikia. Švelnaus ir mylinčio vyro nereikia nei gelbėti, nei saugoti, jis jau ir taip tobulas, tai kam jam tyra moteris? Taigi reikia paties juodžiausio, pikčiausio, labiausiai puolusio vyro, kad turimas nekaltumas būtų kuo geriausiai išnaudotas. Taip buvo auginamos mergaitės, tokiomis moterimis jos auklėjamos tapti, ir todėl taip reikalingi pagalbos centrai ar paramos grupės. Moterys niekada neturėjo pasirinkimo nebūti aukomis. Iki šiol.
Mano mergyte, tau nereikės jokio vyro, kad įrodytum savo vertę. Tu nebūsi tyra – būsi sumani, mąstanti ir analizuojanti, mokėsi įvertinti pasekmes ir jausi atsakomybę už savo gyvenimą. Būsi vertinga dėl to, ką turi pati, o ne dėl to, ką padėtum savyje atrasti kitiems. Tau nereiks svetimos stiprybės, tu sieksi savo tikslų, o ne padėsi kažkam kitam jų pasiekti. Tu būsi laiminga, ir tau nereiks laukti, kol kažkas sukurs tau laimę. Jei tik aš sugebėsiu tau visa tai pasakyti.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą