Diskusijos

Kartais tenka padiskutuoti su žmonėmis, kurių pažiūros vienu ar kitu klausimu yra kardinaliai priešingos manosioms. Jei žmogus nekvailas, nesileidžia į ad hominem ir nekelia balso teiginiams sustiprinti, diskusija gali tęstis kelias paras, bet vieningo atsakymo, ar bent kompromiso, tikrai nepavyks prieiti.

Ilgai galvojau, kad galbūt čia mano nevykę argumentai, gal vienas ar kitas pavyzdys padėtų pamatyti mano poziciją, ir nebūtinai ją priimti kaip teisingą, bet bent jau suprasti, kodėl aš taip mąstau, todėl įdomiausias diskusijas "prasukinėju" galvoje, ieškodama savo klaidų, bandydama rasti neatitikimų priešininko pozicijoje ir panašiai. Bet nebūtinai tai duoda gerų rezultatų - atrodo, žmogui sakai viena, o jis tiesiog negirdi, arba girdi kažką visai kitą.

Kol vieną kartą "daėjo" - bet kokiu jautresniu klausimu ginčijamės ne dėl nuomonės, ne dėl argumentų teisingumo, o dėl vertybių. Jei mano vertybė "laisvė", o priešininko vertybė "taisyklės", jokia argumentacija čia nepadės. Kai kuriais atvejais įmanoma išdėstyti poziciją kito vertybių rėmuose, bet ne visada, o ir pačios vertybės retai būna tokios akivaizdžios ir paprastos.

Vertybės kinta - tai, kas buvo svarbu paauglystėje, vėliau atrodo juokinga, tik vargu ar viena diskusija pajėgi įtakoti tokius pokyčius. Tai kas žmogui vertinga, dažnai neatsiejama nuo to, kas jis manosi esąs, dėl kokių priežasčių laiko save "geru žmogumi" - tą pakeisti neužteks pokalbių prie bokalo.

Tokiu atveju dauguma diskusijų tampa beprasmės, vertingos tik dėl paties diskutavimo malonumo. Iš kitos pusės "lašas po lašo...", taigi diskutuokime, tik neužmirškime, kad gali ateiti akimirka, kai pradės trupėti ne priešininko pažiūros, o savos. Kaip kažkada pasakė vienas nekvailas žmogus "kai pasaulis pradeda plėstis į vieną pusę, kita jo dalis pradeda trupėti" ar panašiai. Nieko tame baisaus - ant griuvėsių gali iškilti dar gražesnis statinys.