Indai

Ne, ne tie, kurie garbina karves ir filmuojasi Bolivude. Tie, iš kurių valgome. Kaip labai svarbu maisto skoniui yra tai, kokioje lėkštėje jis patiektas? Man kartais atrodo, kad man su galva negerai, nes man svarbu. Negaliu pakęsti puodelių aštriais kraštais, sriubos šaukštų, kurie netelpa į burną, sulankstytų šakučių. O jei pietauju kinų restorne su mažąja dama, ir ji eilinį kartą numeta mano pagaliukus ant žemės, tenka laukti naujų, nes su šakute kinų maistas man neskanus.
Man tikrai negerai su galva. Tuštybė gi visa tai. Koks skirtumas, kokia lėkštė, svarbu valgyt yra ką. Ir visgi svarbu. Matyt, dėl to, kad ir duonai, ir sviestui dar užtenka, norisi dar kažko, ir prasideda estetikos, jautrių pojūčių ieškojimas, nes tiesiog skanu jau per mažai. Ir taip gimsta diskusijos - o kas nutiktų, jei eilinį lietuvišką maistą imtum valgyt pagaliukais? Sunku įsivaizduot, kaip reiktų valgyt balandėlius ar kotletą "Jūratė" su pagaliukais, o jei supjaustytum juos tinkamo dydžio gabalėliais, tai žiū, beveik kiniškas maistas ir gaunasi.
Matyt todėl ir pasigrobiau sau senuosius piemenaitėmis išpieštus puodelius iš močiutės. Jai jie nelabai reikalingi, dar kas netyčia sudaužys, o pas mane saugiai padėti, laukia tinkamos progos. Ir žinau, kad bus neįtikėtinai skanu, nes ak, kokie gražūs tie puodeliai. Tuštybė, bet kodėl gi ne?

Kas išgelbės pasaulį

Kartą žiūrėjau šiaip gana banalų filmą "Last Holiday", kuriame man labai įsiminė viena scena - prabangaus viešbučio restorano šefas (jį vaidino Gerard Depardieu, vyras toks negražus, kad norisi įsitempti jį į lovą), eidamas per turgų, ir už parankės vesdamasis apvalainą dailią moterį, mėgstamiausią savo klientę, pasakė jai (ciatata gali būti netiksli):

"Žinai, kas išgelbės šį pasaulį? Sviestas.."

Negaliu nesutikti. Pastaruoju metu, atrodo, visi pamiršo, kas iš tiesų yra maistas. Riebalai, cukrus, kalorijos - tokie baisūs žodžiai, kad net keista, jog nėra cenzūruojami. Ieškome neriebių ir nekaloringų patiekalų, nors pirminis maisto tikslas ir yra suteikti mums energijos ir noro gyventi, o kalorija yra viso labo energijos matavimo vienetas. Draudžiame sau skanumynus, nes jie "nesveika" ir jaučiamės tokie kalti kaskart suvalgę gabalėlį torto, kad suryjame jį visą vienu prisėdimu. Nors visai nieko blogo, jei po sunkios ir liūdnos dienos leisite sau "comfort food" - guodžiančio maisto, būtinai sotaus, skanaus, bet kartu paprasto ir primenančio vaikystę. Nieko tokio pasilepinti pyragėliu ar grietinėle, jei diena nenusisekė, svarbiausia, nepulti prie maisto kaskart, kai pajauti pirmuosius streso požymius. Panašiai ir su stipriaisiais gėrimais - yra situacijų, kai labai neprošal išgerti taurelę nusiraminimui ar "ant šilumos", svarbu ne visą butelį ir ne per dažnai.

Maistas turi būti kaloringas, niekur nuo to nepabėgsi. Daug daugiau žalos pridaro kaltės jausmas, nei papildomas gramas sviesto. Velniop pakaitalus, kurie užpildo skrandį, bet palieka tuštumą sieloje, mus išgelbėti gali tik tikri produktai. Tikra sunki, soti duona, ką tik perpjauta daržovė ir vientisas, natūralus gabalas mėsos. Nes nuriebintas, mechaniškai apdorotas mėsos skonio kažkas yra ne mėsa. Ir net ne maistas, tai kam jį valgyti? Jis neišgelbės pasaulio ir nenuramins liūdesio, todėl susikaupk, pamedituok minutę kitą ir sugalvok ko šiandien labiausiai nori. Ir valgyk be sąžinės graužaties, be kaltės, nes maistas ir turi teikti malonumą. Nusipelnei to.

Frazė

Šiaip esu labai nemėgėja įvairų citatų, jų rinkimo ir perpasakojimo, nes dažniausiai gera citata tuo ir gera, kad ištarta laiku, vietoje, ir tinkamo žmogaus. Bet per pastarajį pasisėdėjimą su mielu draugu jis man ištarė frazę, kurios aš vis niekaip nepamirštu ir kaskart prisiminus šypteliu. Nepažįstu citatos autoriaus, bet pagarba jam, šekit:

"Dešra daroma iš dešros miltelių..."

Nevalingai pradedu kikenti. Nė kiek nenustebsiu, jei nė vienam mano skaitytojui ši frazė nepasirodys net perpus tiek smagi kiek man, nes kaip jau sakiau, svarbui laikas, vieta ir žmogus, bet ai, svarbu man vis dar smagu.

Superbowl

Vasario 1 dieną įvyko "Superbowl" rungtynės. Kasmet jos pritraukia daugybės žiūrovų dėmesį, jomis truputį domiuosi ir aš. Pažįstantys mane turėtų kiek nustebti, nes tikrai nesu sporto stebėjimo entuziastė, bet štai kur šuo pakastas - tų rungtyniu reklaminių pertraukėlių metu vieno reklaminio klipo kaina siekia.. apie 3 milijonus dolerių. Tai kaina, kurią kompanijos turi sumokėti vien už tai, kad jų klipas būtų parodytas. Visai nekeista, kad "Superbowl" tapo rungtynėmis ir tarp reklamos kūrėjų, kurie kurdami klipus, stengiasi perspjauti save ir kitus. Šiais metais geriausiomis buvo išrinkta (iš Wikipedijos):

1. Doritos' fan-made ad about "free Doritos" being seen in a "crystal ball", with different results for two co-workers. Joseph and Dave Herbert from Batesville, Indiana, creators of the ad, won US $1,000,000;
2. Budweiser's Clydesdale love affair with a dancing horse;
3. Another Budweiser ad seeing another Clydesdale playing fetch showing off after the beer wagon's Dalmatian fetches a small stick;
4. A Bridgestone ad with Mr. and Mrs. Potato Head driving in a toy car on a twisty road;
5. Another Doritos ad that shows the power of crunch with a woman being stripped down to her underwear, free money from an ATM and a policeman being turned into a monkey.

"Doritos" ir "Budweiser" nenustebino, jų reklamos visad vertos dėmesio. Nustebino tai, kad pirmaujanti reklama sukurta ne kreatyvo, o paprastų "Doritos" fanų. Jėga, ar ne?

Kai kurias reklamas galit pamatyti štai čia.

Dar perliukų:
Salomėja, šitą skiriu tau:) :













Ir taip toliau. Jei patiko, žinot kur ieškoti likusių. Valio amerikietiškam futbolui, ar ką jie ten žaidžia :)

Patarimai

Nepaisant mano alergijos gossip ir gyvenimo būdo periodinei literatūrai, ant akių vis papuola įvairūs patarimų rinkiniai pavadinimu "Kaip išlaikyti vyrą prirakintą prie radijatoriaus, kad jis nenusigrauštų kojos ir nepabėgtų." Nors paprastai pavadinimai apsiriboja pirmais trim žodžiais, emė slypi pilname variante. Kol maniškis dar parneša namo savo pasturgalį ir piniginę, leisiu sau pasišaipyti.

1. VISADA, kas beatsitiktų, būk graži, pasitempusi, kvepėk bent ylang ylang ir levandomis. Kai geriau pagalvoji, o tai santuokos ar partnerystės emė nėra būti šalia, kai mylimasis vemia kraujas, nebeturi plaukų ir blakstienų ir jam periodiškai reikia keisti šlapimo maišelį? Nors ir galiu suprasti tuos, kurie pabėga po metų metus trunkančių ligų (nors norėčiau kad nuo manęs nepabėgtų), būtų keista, jei sutuoktinis pasiplautų užuodęs pirmą pirstelėjimą. Neketinu būti graži ir pasitempusi kiaurą parą, ir visai nepykstu dėl jo nutysusios maikės, blizgantis įpakavimas tuo ir žavus, kad būna tik per šventes.

2. Būk paslaptinga, neatskleisk jam visko iškart. Šitas lengvas - nesakai kiek kainavo batai/rankinukas/šampūnas, ypač, jei pati pajamų neturi, ir gali ilgai šypsotis Mona Lizos šypsena. O jei rimtai, tai įdomios asmenybės nesukursi dirbtinai kažką slėpdama, čia kaip minimum knygas skaityt reikia (meilės romanai nesiskaito). Ir išvis, pažįstu nemažai paprastų kaip dvi kapeikos moterų, kurių vyrai, nugyvenę su jomis pusę amžiaus, vis dar nešioja jas ant rankų. Jei atvirai, neįsivaizduoju, už ką.

3. Domėkis jo pomėgiais, kad turėtum temų pokalbiams. Aš savo pomėgiams vos randu laiko, už ką man dar jo! Kažkaip neįsivaizduoju, kaip mano žinios, kas yra nuošalė sustabdys vyrą nuo iškeliavimo velniaižinokur. Čia galėčiau parašyt savo patarima, su sąlyga, kad jis tinka man, o ar tiks tau, pasiklausk gydytojo, kaip ant vaistų kad būna parašyta - domėkis savo pomėgiais ir netrukdyk jam domėtis savais.

4. Elkis spontaniškai, suorganizuok staigmenų ir t.t. O tai spontaniško elgesio emė nėra tame, kad jis spontaniškas? Nes jeigu perskaitei patarimą ir ėmeisi aprašytos veiklos, tai garantuotai gausis nesąmonė. Nors, jei norisi krėti kvailystes, pirmyn, bet tik dėl savęs, o ne su tikslu išlaikyti vyrą.

Kažkaip ėmė ir užsimiršo, kokios dar nesąmonės buvo parašytos. Bet nesvarbu, nes ten nesąmonės. Ir nors su kuklia savo vedybinio gyvenimo patirtimi negaliu vadintis eksperte, viena žinau tiksliai - dirbtinis elgesys niekad neduoda gerų rezultatų. Ir dar - tavo laimė negali priklausyti nuo kito žmogaus elgesio, kitaip niekad nebūsi laiminga. Ačiū, brangusis, kad priminei :)