Ekologija

Dar tada, kai pagrindinė globalinė gamtosaugos problema buvo rūgštūs lietūs ir ozono skylės, aš jau buvau “žalioji”. Tokio amžiaus, deja, tegalėjau būti tik puoselėti idėjas, nes buvau gerokai per jauna veiksmams, bet šventai tikėjau, kad kiekvieno pareiga yra puoselėti planetą, bent jau dėl gražučių baltųjų lokiukų, jei ne dėl rimtesnių priežasčių. Ir vis dar tikiu. Man vis dar gaila į išsiliejusią naftą papuolusių paukščių, plastmasės prisirijusių ir dėl to nugaišusių gyvūnų, savo įprastinių gyvenamųjų vietų netekusių plėšrūnų, ir savanaudiškai gaila, kad niekada nepamatysių gyvo emu ar dodo.

Aš perku ekologišką maistą, tik neturiu keistų iliuzijų, kad jis labai pataisys mano sveikatą. Naudoju ir ekologišką kosmetiką, nors nemanau, kad neekologiška sukels man vėžį. Tiesiog tie pasirinkimai – mano balsas, o noriu pasakyti, kad esu už nuosaikesnį vartojimą, už aplinką tausojančią žemdirbystę, už maistą, atitinkantį regioną ir sezoniškumą, už kuo įvairesnes, ne tik pramonės kultivuojamas maistines kultūras. Dėl tokių dalykų niekas nerengia referendumų, todėl vienintelis būdas balsuoti už – pirkti produktus, kurie atitinka kiekvieno įsitikinimus.

Kita vertus, aš prieš “ekomarketingą”, šarlatanus ir melą, prieš isteriją ir mokslo neigimą. Homeopatija neturi nieko bendro su ekologija. Ir su medicina. Tai šarlatanų bandymas pasipelnyti iš žmonių nežinojimo. Visokie “gyvi vandenys”, čakrų gydymai, ir panašios “alternatyvos” yra tieisog melas, nieko tame ekologiško. Mobiliųjų skleidžiama spinduliuotė nesukelia vėžio, GMO nėra sukurtas mums visiems išnuodyti, o skiepai nėra vaikų autizmo priežastis, teigiantys priešingai – meluoja.

O tie, kurie verkia dėl prie Farerų salų nudobtų delfinų – būkit žmonės, pasidomėkit ne tik trysčiojančiais žaliųjų blogais. Pradžiai – ten banginiai, nuo seno maistui naudojami gyvūnai. Ir tai tik pradžiai.