2013-01-12

Pasakos

Būdama maža, labai mėgau skaityti pasakas. Neatsimenu, ar kas jas skaitė man, bet kai išmokau skaityti, rijau viską, kas po ranka papuolė, o pasakų knygas neretai pervarydavau po kelis kartus. Tiesa pasakius, tebemėgstu iki šiol, tik dauguma jų vadinasi moksline fantastika ar dar kitaip, nes negi tūlas suaugėlis prisipažins, kad nekantraudamas laukia dar vienos pasakų knygos išleidimo?

Kai mano gyvenime atsirado Mažoji Dama, panorau su nuostabiu pasakų pasauliu supažindinti ir ją. Su šiuolaikinėmis pasakomis nekyla jokių problemų. Vaikams rašo daug gerų autorių, knygelių pasirinkimas nemažas, tik svarbu žiūrėti, kad nepakliūtų cukrinis šlamštelis vietoj geros istorijos. Deja, su senaisiais pasakų lobynais - kita kalba. Nėra nei lietuviškų, nei kitų tautų pasakų, net didžiojo klasiko Anderseno pasakų nėra.

Kai kurie nustebs - bet kuriame knygyne galima rasti didžiules spalvotas knygas su pavadinimais "Geriausios lietuvių pasakos", "Pasakos mažiesiems" ir panašių. Deja, tai tik nevykusių paveiksliukų knygos su keistais, išdarkytais tekstais, nei su pasakomis, nei su literatūros kūriniais neturinčios nieko bendro. Tos pasakos išcenzūruotos, nelikę beveik jokių detalių, ir kai kuriais atvejais - disnėjiškai nusaldinta netgi pati istorija, išmetant iš jos viską, kas turi bent kokią vertę.

Esame gavę rinkinį H. C. Anderseno pasakų - kai jau atėjo laikas skaityti jas Damai, paaiškėjo, kad tai toli gražu ne tos pasakos, kuriomis aš taip žavėjausi. Istorija ta pati, tačiau išskirtinio Anderseno stiliaus, jo rašymo manieros, kiek senamadiškų, ir todėl savitų, frazių, nelikę nė kvapo. Ir kaip po to pasitikėt žmonėmis?  Anderseno pasakos tuo ir nuostabios, kad net skaitydamas jas pirmą kartą, atpažįsti jose autorių, jo ypatingą kalbėjimo būdą. Kokia prasmė skaityti vaikui tikrai vertingą literatūros kūrinį, jei jame nelikę to, kas vertingiausia? Kaip vaikai išmoks reikšti mintis savitai ir originaliai, jei nebus susipažinę su daugybe skirtingų būdų tą daryti?

Ir ko gali išmokti vaikas, skaitydamas tik pliką siužetą be detalių, be simbolių, be dvigubų prasmių, kurių liaudies kūriniuose ne tiek jau mažai? Jei man reikės smagios paprastos istorijos, aš pasiimsiu komiksų knygelę (nors ir tų jau dabar yra geresnių, nei kai kurios "pasakos"). Iš kur vaikui žinoti, kad obuolys ne visad yra tik obuolys, jei apie tą obuolį net užuominos nebelikę?

Ir pats svarbiausias klausimas - iš kur man, neturinčiai viso pasaulio laiko, paimti rinkinį normalių pasakų?

2 komentarai:

  1. O tai ką, nėra kokio vaikų psichologų rekomenduoto pasakų rinkinuko? Mhm..

    AtsakytiPanaikinti
  2. Yra. Tas rinkinukas puikiai tinka, kai vaikai turi problemų (bijo tamsos, kažkas mirė ir t.t.). Literatūriniu požiūriu tos pasakos beviltiškos, net nesmagu skaityt vietomis, kaip blogai parašyta :)

    AtsakytiPanaikinti