Kartą žiūrėjau šiaip gana banalų filmą "Last Holiday", kuriame man labai įsiminė viena scena - prabangaus viešbučio restorano šefas (jį vaidino Gerard Depardieu, vyras toks negražus, kad norisi įsitempti jį į lovą), eidamas per turgų, ir už parankės vesdamasis apvalainą dailią moterį, mėgstamiausią savo klientę, pasakė jai (ciatata gali būti netiksli):"Žinai, kas išgelbės šį pasaulį? Sviestas.."
Negaliu nesutikti. Pastaruoju metu, atrodo, visi pamiršo, kas iš tiesų yra maistas. Riebalai, cukrus, kalorijos - tokie baisūs žodžiai, kad net keista, jog nėra cenzūruojami. Ieškome neriebių ir nekaloringų patiekalų, nors pirminis maisto tikslas ir yra suteikti mums energijos ir noro gyventi, o kalorija yra viso labo energijos matavimo vienetas. Draudžiame sau skanumynus, nes jie "nesveika" ir jaučiamės tokie kalti kaskart suvalgę gabalėlį torto, kad suryjame jį visą vienu prisėdimu. Nors visai nieko blogo, jei po sunkios ir liūdnos dienos leisite sau "comfort food" - guodžiančio maisto, būtinai sotaus, skanaus, bet kartu paprasto ir primenančio vaikystę. Nieko tokio pasilepinti pyragėliu ar grietinėle, jei diena nenusisekė, svarbiausia, nepulti prie maisto kaskart, kai pajauti pirmuosius streso požymius. Panašiai ir su stipriaisiais gėrimais - yra situacijų, kai labai neprošal išgerti taurelę nusiraminimui ar "ant šilumos", svarbu ne visą butelį ir ne per dažnai.
Maistas turi būti kaloringas, niekur nuo to nepabėgsi. Daug daugiau žalos pridaro kaltės jausmas, nei papildomas gramas sviesto. Velniop pakaitalus, kurie užpildo skrandį, bet palieka tuštumą sieloje, mus išgelbėti gali tik tikri produktai. Tikra sunki, soti duona, ką tik perpjauta daržovė ir vientisas, natūralus gabalas mėsos. Nes nuriebintas, mechaniškai apdorotas mėsos skonio kažkas yra ne mėsa. Ir net ne maistas, tai kam jį valgyti? Jis neišgelbės pasaulio ir nenuramins liūdesio, todėl susikaupk, pamedituok minutę kitą ir sugalvok ko šiandien labiausiai nori. Ir valgyk be sąžinės graužaties, be kaltės, nes maistas ir turi teikti malonumą. Nusipelnei to.
Pranešimai
Bravo (aplodismentai) :)) Ploju atsistojusi. Manau, svarbu sveikai žiūrėti į maistą - kaip į energijos šaltinį, tačiau jis gali būti ir skanus energijos šaltinis.
AtsakytiPanaikintiDabar norėčiau pyrago su špinatais ir feta.
Hmm, įdėja. Tik gaila, kad špinatams labai ne sezonas :)
AtsakytiPanaikintiPritariu tavo nuomonei. Blyn, nepasikenčiau ir spjoviau į visas dietas ir nesuskaičiuojamą galybę prakaito sporto salėje. Išmokau mylėt save tokia, kokia esu - pavalgiusią ir apvaliai minkštą. Dievuliai jau taip sutvėrė, kad į kūną nevengia kalorijos eit... Tai ką dabar daryt? Verstis per galva vien tam, kad atitikčiau gražuolės standartą? Na jau ne, geriau atsiduosiu mokslams, muzikai ar kokiam kitokiam proto penui.
AtsakytiPanaikintiSveikinu, Anonime :) Juolab, kad jei apvali esi pagal "Cosmopolitano", o ne medicinos standartus, tai išvis neįmanoma numest svorio savęs nežalojant. Skanaus!
AtsakytiPanaikintiAš irgi pilnai už - maistas tai filosofija, malonumas, kultūra, tradicijos. Bet be abejo, manau, kad nesvarbu maistas riebus ar ne - saikas visada turi vyrauti, kad gerai jaustumeisi, bet ir nebūtum alkanas :)
AtsakytiPanaikintiojergaujergutėliau kaip gera pagaliau Lietuvos tinklaraščsferoje rasti tokį įrašą, neįsivaizduoji ^_^. nuostabu. ne sykį komentaruose esu išsakiusi savo nuomonę apie liekninimąsi ir maistą - kaip kalorijas, riebalus ir kitas baisybes (smarkiausiai turbūt čia. kaip ir Anonimas, spjoviau į kalorijų skaičiavimus ir sporto klubus (liko dviratis - nes patogiausias susisiekimas - ir rytinės 5 min mankštos - nes atsibundu. o ne dėl 'vakar valgiau, šian reik atsportuoti'). priaugau gerokai svorio, bet užtat dabar labai gerai jaučiuosi. pasitaisė sveikata (ir galvoje, ir kūne), ir požiūris, ir savijauta, ir viskas viskas.
AtsakytiPanaikintipamilau grietinėlę, sviestą (natūralus sviestas toks saldus..), riešutus (neskaičiuojame, kiek jų!!!). ir saldumynus -- iš naujo.
beje, galbūt pasirodys tau įdomu - yra tokia knyga "in defense of food", ten kalbama apie.. apie daug ką, panašūs dalykai, kuriuos ir tu sakai. kol kas tik įpusėjau, bet ji super. parodo, jog dauguma mitų ('cholesterolis mėsoje kelia cholesterolį kraujyje') tėra mitai (pvz pastarajam pagrįsti yra atlikta tik porą tyrimų.. nurodančių l. silpną priklausomybę tarp šių rodiklių). o tavo žodžiai apie tikrą maistą ir maistu apsimetančius parduotuvinius 0,05% pienus (teko tokio matyti..) - išvis it m. pollan (knygos autoriaus) ištarta. gal kada norėsis pasidomėti ,)
bet sūper. kaip džiugu! mat, deja, tinklaraščiuose dažnai tenka pastebėti 'mažai kaloringa', 'nuodėmė' ar pan. super!!
Ačiū už rekomendaciją, rausvaplauke, būtinai reiks paskaitinėt ;)
AtsakytiPanaikinti